Ši svetainė naudoja slapukus, kurių pagalba siekiama užtikriti geresnį jos naudojimą. Toliau naršydami mūsų svetainėje Jūs sutinkate su slapukų naudojimu OK

Italija ir visuotinis atsakas į Covid-19 pandemiją

Data:

17/06/06


Italija ir visuotinis atsakas į Covid-19 pandemiją

1. Covid-19 pandemija per keturis mėnesius giliai sukrėtė pasaulį. Per šiek tiek daugiau nei 130 dienų po to, kai sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ekstremalią situaciją dėl visuomenės sveikatos tarptautiniu mastu, tarptautinė bendruomenė pradėjo sudėtinį daugialypio atsako į pandemiją procesą, surengdama reikšmingus aukščiausiojo lygio susitikimus ir imdamasi naujų tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama daugiašaliu pagrindu pasiūlyti visuotinį, koordinuotą ir paremta bendradarbiavimu atsaką į krizę, įskaitant paramą pažeidžiamiausioms ir besivystančioms šalims.

Visuotinis ir daugiašalis atsakas į kilusią pandemiją ir krizę, kurį Italija tvirtai ir aktyviai palaiko, išryškėjo po neeilinio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo (kovo 26 d.) ir tolesnių veiksmų, po tarptautinio aljanso įkūrimo ir ACT Accelerator – Access to Covid-19 Tools sukūrimo (balandžio 24 d.), priėmus dvi JT Generalinės asamblėjos rezoliucijas dėl pasaulinio solidarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo, po „Pasaulinis atsakas į koronaviruso grėsmę“ konferencijos (gegužės 4 d.), kurią surengė Europos Komisijos pirmininkė kartu su Italija ir kitomis tarptautinio aljanso narėmis, sėkmės, po Europos Sąjungos ir valstybių narių remiamos rezoliucijos, priimtos 73-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje (Pasaulio sveikatos asamblėja – gegužės 18, 19 d.), bei po visai neseniai sėkmingai įvykusio „Global Vaccine Summit“ susitikimo (birželio 4 d.), skirto refinansuoti GAVI aljansą dėl vakcinacijos ir imunizacijos bei pradėti naudoti naują „Covax Facility“ priemonę.

Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga, kurios viena iš steigėjų ir pagrindinių finansuotojų yra Italija, patvirtino norą pasiūlyti save kaip tarptautinio atsako pagrindinį veikėją ir tarpininką. Tą parodo iniciatyvus ES vaidmuo subtiliai vedant derybas Pasaulio sveikatos asamblėjoje dėl rezoliucijos „Covid-19 response“, taip pat vadovaujant „Coronavirus Global Response“ ir užtikrinant tolesnius veiksmus, palengvinant naujai suformuotų (prie jau esančios bendradarbiavimo iniciatyvos „Team Europe“) ACT Accelerator ir tarptautinio aljanso valdymą.

Italija buvo viena iš pirmųjų ir aktyviausių šalių, paskatinusių daugiašalių koordinavimo ir pasaulinio bendradarbiavimo mechanizmų sukūrimą, reaguojant į COVID-19 pandemiją, pradedant nuo pasiūlymo įkurti tarptautinį vakcinų kūrimo ir atsako į COVID-19 aljansą, kurį pats pirmas pateikė Italijos Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras Luigi Di Maio tiek G7 grupėje, tiek Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generaliniam direktoriui.

Italijos indėlis į visuotinį atsaką ir apibrėžtas Italijos vaidmuo sulaukė pripažinimo ir pasitvirtino, aukšto lygio Italijos atstovams dalyvaujant įvairių formatų renginiuose, kuriuose buvo aptariamos, sprendžiamos ir kuriamos aukščiau minėtos iniciatyvos; ypač prisimenant Italijos Ministro Pirmininko kalbas ir pranešimus jau minėtuose svarbiausiuose balandžio 24 d., gegužės 4 d., gegužės 19 d. ir birželio 4 d. susitikimuose ir gegužės 28 d. JT aukšto lygio renginį dėl plėtros finansavimo Covid-19 periodu. Taip pat verta paminėti ir veiksmingą informacinę kampaniją apie pandemijos padarinius pasauliniam maisto saugumui, įgyvendinant iniciatyvas, kurių imtasi per „Food Coalition“ Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) kontekste ir per Jungtinių Tautų Maisto saugos ir mitybos draugų grupę Niujorke.

2. Dėl šios mobilizacijos, prie kurios prisidėjo būsimo G20 pirmininkavimo perspektyva, Italija pateko į siaurą, atsakui į COVID-19 skirtą ACT Accelerator šalių lyderių grupę ir jį palaikančių šalių tarptautinį aljansą, sudarytą iš Europos Komisijos, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Saudo Arabijos, Kanados, Japonijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės. Sukūrus proceso spartinimo priemonę, per gegužės 4 d. vykusią konferenciją dėl finansavimo, buvo surinkta 9,8 milijardo eurų bendram iniciatyvos finansavimui (iš jų 2,3 milijardo skirti paspartinti mokslinius tyrimus ir teisingai paskirstyti vakciną) ir papildomiems veiksmams, stiprinant sveikatos sistemas silpniausiose šalyse. Šiuo metu Italija iš viso yra įnešusi 401 milijoną eurų, įskaitant 91,5 milijono eurų paramą daugiašalėms organizacijoms ir instrumentams, skirtiems Covid-19 (CEPI, GAVI, PSO ir Pasaulinis fondas; išskyrus papildomus ir su Covid-19 nesusijusius GAVI išteklius, paskelbtus birželio 4 d. vykusiame „Global Vaccine Summit“), 87 mln. eurų pažeidžiamų ir besivystančių šalių sveikatos sistemų iniciatyvoms remti, prie kurių prisideda 122,5 mln. eurų, skirti Italijos įstaigų ir institucijų nacionaliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusioms su atsaku į Covid-19.

Spartinimo priemonė, pagal temas suskirstyta į tris intervencijos kryptis ir tiek pat „partnerysčių“ (skiepai, terapija, diagnostika), yra labiausiai struktūruota pasaulinė atsako į virusą bendradarbiavimo platforma, dėl kurios susitarė aljanso valstybės narės, pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO, CEPI, GAVI, Pasaulinis fondas ir kt.), filantropinis sektorius (Billo ir Melindos Gatesų fondas, Wellcome Trust) ir privatusis sektorius (per Pasaulio ekonomikos forumą ir farmacijos pramonę, kurie pritaria spartinimo priemonės idėjoms).

Spartinimo priemonė sudarė „ekosistemą“, kurioje buvo suvienyti pagrindiniai veikėjai ir iniciatyvos, siekiant, viena vertus, sutelkti viešuosius ir privačius išteklius, investuotus į vakcinas, terapiją ir diagnostiką ir, kita vertus, numatyti intervencijos strategijas ir būdus, kuriais siekiama išspręsti įvairius sudėtingus etapus (tyrimų, plėtros, gamybos, prieigos, paskirstymo) pagal kiek įmanoma labiau tarpusavyje suderintus bendradarbiavimo modelius, paremtus visuotinio ir teisingo paskirstymo ir atradimų pripažinimo „pasaulinėmis viešosiomis gėrybėmis“ principu. Spartinimo priemonė teiks pirmenybę jungtiniams šalių pirkimams, diferencijuodama galimą mechanizmą tarp šalių, gaunančių dideles pajamas – aljanso narių ir ES šalių – ir antrąjį mechanizmą, kurio finansavimas jau buvo aktyvuotas įgyvendinant GAVI-Advance Market Commitment (AMC), prie kurio viena tarp pirmųjų paskelbė prisidedanti Italija su 79,4 mln. dolerių įnašu teisingam vakcinos paskirstymui besivystančiose šalyse.

Kalbant apie vakcinas, 11 iš 224 kuriamų vakcinų (jų skaičius padvigubėjo per pastarąjį mėnesį: 42% yra Šiaurės Amerikoje, 22% Europoje, 19% Kinijoje, 16% Australijoje ir likusioje Azijoje, 1% pietų Amerikoje) kūrimas yra ypač pažengęs (vyksta klinikiniai tyrimai su žmonėmis, etapas Nr. 1 arba etapas Nr. 2) ir maždaug pusei jų didelius viešuosius išteklius per tarptautinį finansavimą užtikrino taip pat ir Italijos finansuojama CEPI (Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija), kuri per ACT Accelerator ir „Covax Facility - Covid-19 Global Access Facility“ iniciatyvas sukūrė ir padėjo palaipsniui sudaryti teisingo paskirstymo sutartis su tyrimų institucijomis ir naudos gavėjomis farmacijos įmonėmis (tarp kurių „Curevac“, „Inovio“, „Moderna“, „Novavax“, Kvinslando universitetas, Honkongo universitetas, Oksfordas/AstraZeneca, „Pasteur“, „Clover“; kai kurie iš jų taip pat bendradarbiavo su Italijos tyrimų ir gamybos įstaigomis), į kurias įtrauktas vakcinų dozių, atitinkančių per Covax Facility surinktus tarptautinius viešuosius išteklius, paskirstymas ir kai kuriais atvejais įtraukta „ne pelno“ sąlyga.

3. Kalbant apie PSO vaidmenį, Italija, veikdama išvien su Europos Sąjunga ir valstybėmis narėmis, remdamasi 73-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos bendru sutarimu priimta rezoliucija, skatino galimybę sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą visose intervencijos srityse šiame vis dar kritiniame pandemijos etape, įskaitant PSO, atliekančios pagrindines funkcijas, vaidmenį, pavyzdžiui, remiant silpnąsias ir besivystančias šalis (įskaitant tarptautinių donorų, tarp kurių yra ir Italija, paramos Strateginiam pasirengimo ir reagavimo planui-SPRP dėka ir kartu su likusia JT sistema, logistikos operacijas 135 šalyse, kurių metu išleistas 251 milijonas sveikatos priežiūros įrangai ir sveikatos sistemų, skirtų prevencijai, diagnostikai ir terapijai, stiprinimui) bei pagreitinant tyrimų ir plėtros koordinavimo protokolus („Solidarity Trials“ su 100 šalių, ACT Accelerator įgyvendinimas ir „R&D Blueprint“).

Italija visiškai remia PSO rezoliucijos nuostatas, kad reikia tęsti techninį-mokslinį darbą (ypač tarp PSO, FAO, OIE, palaikant ryšį su valstybėmis narėmis), susijusį su zoonoziniais viruso šaltiniais ir jo perdavimo būdais žmogui, bei kuo greičiau ir esamų mechanizmų pagrindu pradėti ​​nepriklausomą PSO koordinuoto tarptautinio atsako veiksmingumo vertinimą pagal 2005 m. Tarptautinių sveikatos nuostatus, kurie yra galiojantys tarptautiniai sveikatos protokolai, siekiant parengti visos sistemos tobulinimo rekomendacijas.

4. Pasibaigus 1-ajam tarptautinės mobilizacijos etapui, kuriuo buvo siekta sukurti globalų ir suderintą atsaką, 2-ajame etape skubus poreikis, kad suderintos priemonės būtų visapusiškai veiksmingos bei išsiaiškinti dalyvavimo principus, kad būtų pabrėžtas „veiksmingo daugiašališkumo“ vertingumas, lyginant su konkurenciniu selektyviu kai kurių šalių vienašališkumu arba šalių grupių ar atskirų šalių pateikiamais paraleliniais ir neekskliuzyviniais neįgyvendinamais planais. Sveikatos sistemos atsakas į Covid-19, ypač lenktynės dėl vakcinos sukūrimo ir tinkamo visuotinio paskirstymo metodai šia prasme yra lemiamas šiam laikmečiui tenkantis išbandymas.

Siekiant geriau atskleisti Italijos poziciją ir pabrėžti jos vaidmenį bei indėlį remiant visuotinį ir koordinuotą atsaką į Covid-19, žemiau glaustai apibūdinama Italijos pozicija.

Daugiašalis atsakas ir Italijos indėlis

PSO


401