Ši svetainė naudoja slapukus, kurių pagalba siekiama užtikriti geresnį jos naudojimą. Toliau naršydami mūsų svetainėje Jūs sutinkate su slapukų naudojimu OK

Žinutė

 

Žinutė

Brangūs tautiečiai ir mieli bičiuliai lietuviai,

praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo mano darbo pradžios Lietuvoje, galiu išsakyti tik pasitenkinimą dėl mūsų šalių dvišalių santykių vystymosi.
Prekybiniai mainai ir toliau auga, ir pagal paskutinius turimus duomenis Italija šiuo metu yra trečia šalis pagal importą į Lietuvą; tokie duomenys tikrai padrąsina šiuo ne itin palankiu tarptautinės prekybos laikotarpiu; turizmo duomenys yra daugiau nei teigiami abejomis kryptimis ir vis dažniau Vilniaus gatvėse girdima italų kalba.
Kultūros ryšiai yra ypač įdomūs ir labai aukšto meninio lygio; tą įrodo dvi prestižinės parodos, inauguruotos pernai vasarą, jas abi aplankė Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella per valstybinį vizitą, įvykusį 2018 m. liepos 5-6 d. Turiu omenyje didelę parodą “Florencija Renesanso ir Baroko laikais”, surengtą Nacionaliniame Muziejuje-Valdovų rūmuose, kuri buvo svarbiausia italų tapybos paroda, kada nors vykusi Baltijos šalyse, ir kurioje pristatyta virš 40 tokių meistrų kaip Beato Angelico ir Giorgio Vasari ir daugelio kitų kūrinių, bei parodą “Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija” Bažnytinio paveldo muziejuje, kurioje eksponuoti šedevrai iš Florencijos, Palermo ir kitų Italijos miestų. Reikšmingi buvo ir kiti du renginiai: italų kalbos dėstytojų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos suvažiavimas, įvykęs šių metų kovą, kuriame dalyvavo 40 dėstytojų iš 8 šalių (be Baltijos šalių, dalyvavo dėstytojai iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Italijos) ir tarptautinė konferencija “Tran(s)nazioni: keliai, susitikimai, italų kalbos, literatūros ir kultūros istorijos”, įvykusi Varšuvoje ir Vilniuje, kurioje tyrėjai ir dėstytojai iš įvairių Italijos, Europos ir ne Europos šalių universitetų pristatė 67 pranešimus.
Respublikos Prezidento valstybinis vizitas natūraliai vainikavo šį ypač teigiamą dviejų šalių santykių laikotarpį. Nors geografiškai yra beveik visiškai priešingose Europos žemyno pusėse, jas sieja Europos ir Šiaurės Atlanto Aljanso institucijų - Europos Sąjungos ir NATO - kurioms jos priklauso, tos pačios pamatinės vertybės ir tikslai, kurie yra Lietuvos ir Italijos saugumo bei gerovės ramsčiai.
Prezidento Mattarella vizitas, įvykęs praėjus kelioms savaitėms po labai nuoširdaus susitikimo su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite, kuri lankėsi Romoje gegužės 4 d. ir atidarė Lietuvos menų festivalį Italijoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo kontekste, tapo proga sutvirtinti abiejų šalių santykių aukščiausiu instituciniu lygiu tęstinumą, kuriam atitikmenų yra nedaug. Intensyvūs ir nuodugnūs pokalbiai su visais aukščiausiais Lietuvos vadovais, vykę labai draugiškoje ir nuoširdžioje atmosferoje, leido su dideliu abipusiu pasitenkinimu konstatuoti Italijos ir Lietuvos santykių tvirtumą ir intensyvumą, jų šaknys siekia šimtmečius, o jų liudininkai yra nuostabūs baroko pastatai, puošiantys gražiąją šios svetingos šalies sostinę. Praėjus keliems mėnesiams po valstybinio vizito Vilniuje, abu valstybių vadovai susitiko trečią kartą per trumpesnį nei vieneri metai laikotarpį, kai š.m. kovo 29 d. Prezidentė Grybauskaitė nuvyko į Romą atsisveikinimo vizito, baigiantis jos antrai ir paskutinei kadencijai, padėkoti Prezidentui Mattarella ir Popiežiui Pranciškui už garbę, kurią jie suteikė jos šaliai, apsilankydami joje per Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Per gausius abiejų valstybių vadovų susitikimus kartu su šalių užsienio reikalų ministrais, vykusius per pastaruosius metus, tapo aišku, kad abipusiai saugumo poreikiai suprantami realiai. Lietuvoje dar prisimenami mūsų lėktuvai Eurofighters F2000, saugoję Baltijos šalių oro erdvę NATO kontekste 2015 m., bei nuoširdžiai vertinamas Italijos indėlis į regiono saugumą su dislokuotais mūsų kariais Nato priešakinėse pajėgose („enhanced forward presence“ (eFP)) Latvijoje ir neseniai vykdyta oro policijos misija Estijoje. Italija ypač vertina konstruktyvų Lietuvos požiūrį į sudėtingą migrantų problemą; pastarąjį kartą pernai žiemą Lietuva sutiko priimti kai kuriuos migrantus iš laivo SeaWatch3, ir šis gestas buvo labai palankiai sutiktas Italijoje.
Šiame palankiame kontekste taip pat reikia prisiminti tarpparlamentinių ryšių plėtrą, kai š.m. kovą įvyko Italijos parlamento grupės “Baltijos šalių draugai” delegacijos vizitas. Delegacija susitiko su kolegomis iš Seimo Gynybos, Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetų, su Seimo Vicepirmininku ir Pirmininku, apsilankė NATO Energetinio saugumo centre. Lietuvos pusė pakvietė Senato Pirmininkę, senatorę Maria Elisabetta Alberti Casellati, kuri priėmė kvietimą ir kuri atvyks į Vilnių po kelių mėnesių.
Ideali Prezidento Mattarella vizito tąsa buvo pirmasis Lietuvos-Italijos verslo forumas, įvykęs Vilniuje spalio 23 d., kurį surengė Varšuvoje esantis Italijos Užsienio prekybos instituto skyrius, kuruojantis Lietuvą, bendradarbiaudamas su Italijos ambasada ir Italijos-Lietuvos prekybos rūmais. Pagrindinės Verslo forumo temos buvo infrastruktūros (įskaitant logistiką ir atsinaujinančią energiją), mechanika, gyvybės mokslai ir bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje, kurioje Lietuva turi daug ką pasiūlyti. Renginyje dalyvavo 20 Italijos įmonių, institucijų ir asociacijų, 92 Lietuvos įmonės ir institucijos, taip pat Ūkio viceministras.
Taigi, žvelgiant į intensyvų susitikimų aukščiausiu instituciniu lygiu ritmą, numatomas pakankamai daug žadantis laikotarpis puikių ir įvairiapusių mūsų šalių santykių plėtrai. Italijos ambasados ir jos darbuotojų užduotis, reikšmingai padedant Italų kultūros institutui, kuris yra vienintelis Baltijos šalyse, ir aktyviems Italijos-Lietuvos Prekybos rūmams - konkrečiai pasinaudoti šiomis palankiomis prielaidomis.
Nuoširdžiai sveikinu visus italus, gyvenančius Lietuvoje ar laikinai atvykstančius, ir gausų būrį bičiulių lietuvių, kurie myli Italiją.

Francesco Fransoni
Italijos Ambasadorius Lietuvoje


43